Iš Vladimiro Ždanovo (Tarptautinės blaivybės akademijos viceprezidento) paskaitų apie alkoholio žalą. Pabaigoje pateiksime statistikos iš Lietuvos.
Vladimir Ždanov: Alkoholis – pagrindinis žudikas
Alkoholis yra pagrindinis mūsų šalies žudikas. Nuo priežasčių, kurias sukelia alkoholis, 2005 metais Rusijoje žuvo daugiau nei milijonas žmonių. Tiek gyvena Tomsko srityje. Tokia yra liūdna alkoholio vartojimo pasekmė. Nesinori tikėti. Aš taip pat netikėjau.
Pagal PSO duomenis alkoholikai gyveno 17-20 metų trumpiau nei negeriantys. Ir tuo netikima. Pasakojamos iliuzinės pasakos, kad kažkieno senelis gėrė, rūkė ir gyveno šimtą metų.
1983 metais Novosibirsko Akademiniame miestelyje prasidėjo masinis blaivybės judėjimas. Iniciatyvos ėmėsi jauni mano amžiaus vyrai, mums tada buvo 30-35 metai. Kartą mes susirinkome ir aš paklausiau, kieno seneliai dar gyvi. Salėje nepakilo nė vena ranka. Klausiu, kieno dar gyvas tėvas? Pusės dalyvių tėvai seniai jau buvo mirę. Nuvažiavau į savo gimtąjį Belovo kaimą Altajaus krašte. Jame nėra nė vieno gyvo mechanizatoriaus pensininko. Žmonės nesulaukia pensijos. Sunkios darbo sąlygos ir nuolatinės išgertuvės kaip maras šliaužia per kaimą. Viskas pagal mokslą. Mokslas taip ir sako: jeigu blaivas gyvena 70 metų, tai atimkite 17 ir gausite 53 metus – „auksinis“ mūsų Rusijos girtuoklio amžius. Tik 53 metai. Neseniai paskelbė duomenis apie vyro amžiaus trukmę Pskovo srityje. Ten vyrai kaime vidutiniškai gyvena 44 metus. Kur toliau trauktis? Sunku įsivaizduoti, kad per metus alkoholis nužudo milijoną žmonių. Tai statistika. Ji nejaudina, bet kai šalia tavęs gyveno žmogus ir mirė nuo alkoholio – daro įspūdį.
Buvo labai šalta 1983-1984 metų žiema. Šalo virš 40oC. 1983 metų gruodžio 31 d. Iškitimo mieste (šalia akademinio miestelio) įvyko tragedija, sukrėtusi visą Novosibirsko sritį. Gruodžio 30-tos vakare tėvas su sūnumi nuėjo į garaže esantį rūsį parsinešti Naujiems metams atsargų. Jis įleido sūnų į rūsį ir sako: tu ten viską surink, o aš trumpam pas kaimyną užbėgsiu su reikalais, o garažą uždarysiu, kad šaltis nepatektų. Garažą uždarė, o pas kaimyną – stiklinė po stiklinės – ir apie sūnų pamiršo. O vaikui tik devyni metai. Jis galbūt rūsyje būtų prasėdėjęs per naktį, bet sudegė žvakė, tamsu, baisu – jis išlindo ir ėmė daužyti geležines duris. O naktį šaltis 44oC. Ryte tėvas prabudo ir atsiminė, kad sūnų garaže užrakino. Pribėgo, atidaro dūris, o sūnus sušalęs prie durų su atsilupusiais nagais guli. Tėvas neišlaikė ir čia pat pasikorė.
1984 metais blaivybės sąjūdžio aktyvistų grupelė nuvažiavome į mūsų akademinio miestelio globojamus Baryševsko vaikų namus. Tuose namuose radome 115 nelaimingų vaikų ir tik 3 iš 115-os neturėjo tėvų. 112 vaikų tėvai gyvi, bet jiems atimtos tėvystės teisės už alkoholizmą ir girtuoklystę. Išvažiuojant direktorės paklausiau: Kiek jūsų vaikų įstoja į aukštąsias mokyklas?Ji nustebo dėl tokio klausimo: Jūs juokaujate ar tyčiojatės iš manęs? Visi mūsų vaikai šimtu procentu patenka į kalėjimus. Pirmoje klasėje 16 vaikų, dešimt iš jų debilai. Man sako: mokyk juos kartu, nes atsilikusiųjų vaikų namai seniai perpildyti. Aš pati iš pokarinių vaikų namų, todėl iki šiol iš to pragaro nepabėgau. Bet iš mūsų dar žmonės išaugo, o šitie kažkodėl būriu eina į kalėjimus.
Volodia Lebedev aplankė dar dvejus netoli akademinio miestelio esančius vaikų namus – Maslianino ir Novošmakovo.
Baryševsko vaikų namai: iš 115 vaikų tiktai 3 neturi tėvų;
Maslianino vaikų namai: iš 97 vaikų – 5 našlaičiai;
Novošmakovo vaikų namai: iš 105 vaikų – 2 našlaičiai.
Vladimir Ždanov
Padėtis Lietuvoje:
2005 metais išleistoje Žmogaus teisių instituto apžvalgoje (nuoroda) teigiama, jog „pagrindinė vaikų apgyvendinimo globos įstaigose priežastis buvo tėvų nesirūpinimas savo vaikais – tik 1 iš 13 globos įstaigose apgyvendintų vaikų buvo našlaitis“. Dažniausiai tėvai nesirūpina savo vaikais dėl alkoholizmo ir asocialaus gyvenimo būdo.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija remdamasi Lietuvos statistikos departamento duomenimis (nuoroda) pateikia tokius duomenis apie vaikų padėtį Lietuvoje 2013 metais:
2013m. be tėvų globos buvo likę 10 146 vaikai. Nors didžioji dalis vaikų gyveno šeimynose ar pas globėjus 2013 metų pabaigoje vaikų globos įstaigose buvo 3821 tėvų globos netekę vaikai. Didžioji dalis institucijoje globojamų vaikų yra 10–14 metų ir 15–17 metų amžiaus. Globa institucijoje per 2013m., kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai nustatoma vaikams iki 3 metų amžiaus ir 10–14 metų paaugliams.
2013m. gruodžio 31d. į Lietuvos Respublikos savivaldybių socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą iš viso buvo įrašytos 10 235 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 20 664 nepilnamečiai vaikai. Per 2013m. į apskaitą įrašytos 1728 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 3065 vaikai. Pastebėtina, kad girtavimas ir psichotropinių medžiagų vartojimas bei šeimų socialinių įgūdžių stoka, kaip ir 2012m. bei 2013m., išlieka pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių daugiausiai šeimų įrašoma į apskaitą visoje Lietuvoje.