Jau apgavo? Ką daryti

JAU APGAVO? – KĄ DARYTI DABAR

Atnaujinta lapkričio 5 d.

Pirmiausia – giliai įkvėpkite. Taip, nutiko nemalonus dalykas, bet Jūs ne pirmas ir, deja, ne paskutinis. Sukčiai – profesionalai, o jų spąstai sukurti taip, kad suveiktų skubant, pavargus ar išsigandus. Gėdytis čia nėra ko. Svarbiausia dabar – laikas, tad veikime nuosekliai.

PER PIRMĄ VALANDĄ – SVARBIAUSIA

1. Nutraukite bet kokį ryšį su sukčiumi. Padėkite ragelį, nebeatsakinėkite į žinutes. Jei įsidiegėte programą, kurią jie liepė (pvz., „AnyDesk“ ar „TeamViewer“), arba dalijotės ekranu – išjunkite telefono internetą bei mobiliuosius duomenis.

2. Skambinkite į savo banką. Paprašykite užblokuoti korteles bei interneto banką ir sustabdyti mokėjimus, jei jie dar neįvykdyti. Kiekviena minutė čia svarbi!

BankasKur skambinti ar ką darytiKada
SEB+370 5 268 2800visą parą
Swedbank+370 5 268 4444bet kuriuo paros metu
Luminor+370 5 239 344424/7
Citadele+370 5 221 9091blokavimas 24/7, kitos paslaugos darbo dienomis 8–19 val.
Artea (buv. Šiaulių bankas)kortelę blokuokite programėlėje ar interneto banke; telefonu +370 610 44447telefonu I–VII 8–20 val.
URBO bankas (buv. Medicinos bankas)kortelę blokuokite programėlėje ar interneto banke; telefonu 19300 (iš užsienio +370 5 264 4800)telefonu – banko darbo laiku
Revoluttelefono linijos nėra: programėlėje užšaldykite kortelę („Cards“ → „Freeze“), pokalbis su pagalba – programėlėje24/7 programėlėje

Beje, Artea, URBO ir Revolut klientams naktį greičiausias kelias – kortelę užblokuoti patiems programėlėje. Tai užtrunka vos kelias sekundes!

Kito banko numerį rasite ant kortelės nugarėlės arba banko programėlėje. Tik ne tame laiške ar žinutėje, kurią gavote iš sukčių!

3. Jei pasakėte ar įvedėte Smart-ID PIN kodus – juos pakeisti neįmanoma. Smart-ID pataria: pašalinkite savo Smart-ID paskyrą ir susikurkite naują su kitais PIN kodais. Taip pat susisiekite su banku bei policija. Smart-ID pagalba: +370 670 41807, help.lt@smart-id.com.

4. Pakeiskite slaptažodžius. Pirmiausia el. pašto, nes per jį atkuriami visi kiti. Tai darykite iš kito, saugaus įrenginio.

PER PIRMĄ DIENĄ

5. Praneškite policijai. Pareiškimą galite pateikti internetu – epolicija.lt. Jei sukčiai dar veikia, grasina ar atvyksta į namus – skambinkite 112.

6. Išsaugokite įrodymus. Ekrano nuotraukos, telefono numeriai, svetainių adresai, sąskaitų išrašai, laiškai. Nieko netrinkite, net jei labai norisi pamiršti…

7. Perspėkite artimuosius. Ypač jei sukčiai užvaldė Jūsų paskyrą – jie gali rašyti Jūsų vardu ir prašyti pinigų iš draugų.

8. Praneškite Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (NKSC) apie sukčių svetainę, žinutę ar laišką – per formą nksc.lt/pranesti.html arba el. paštu cert@nksc.lt. Taip padėsite apsaugoti kitus. Tiesa, NKSC pinigų neatgauna – dėl to kreipiamasi į policiją.

PER PIRMĄ SAVAITĘ

9. Jei sukčiai turi Jūsų asmens kodą ar dokumento kopiją – užsiregistruokite Lietuvos banko sąraše „STOP vartojimo kreditams“. Tai nemokama, prašymą galite pateikti per Elektroninius valdžios vartus. Kol esate sąraše, kredito davėjai negali Jums suteikti vartojimo kredito (taip pat lizingo ar kredito kortelės), o tokia sutartis būtų negaliojanti. Numatytas laikotarpis – 2 metai, išsibraukti galite bet kada, kredito istorijai tai neturi įtakos. Tiesa, būsto paskoloms ši apsauga netaikoma.

10. Praneškite platformai, kurioje sutikote sukčių (Facebook, Instagram, Skelbiu ir kt.).

11. Saugokitės „pinigų atgavimo“ paslaugų! Netrukus gali paskambinti „advokatai“, „kibernetinė policija“ ar „tarptautinė organizacija“, kuri neva susigrąžins Jūsų pinigus – tik reikia sumokėti „mokestį“. Tai antroji apgaulė. Lietuvos bankas įspėja: sukčiai, žinodami, kad jau praradote pinigų, dažnai prisistato teisininkų kontorų atstovais ir už 10–50 % „tarpininkavimo mokestį“ siūlo padėti juos atgauti. Nesusiviliokite – būsite apgauti dar kartą!

KĄ DARYTI PAGAL SITUACIJĄ

Kiekviena apgaulė kitokia, tad štai dažniausios situacijos – su tikrais pavyzdžiais iš Lietuvos.

Paspaudėte nuorodą žinutėje ir įvedėte banko duomenis

Kaip tai atrodo: 2026 m. spalio 7 d. du vyrai – vienas Alytuje, kitas Kretingoje – gavo SMS neva iš „e-policijos“ apie nesumokėtą baudą. Žinutė vedė į adresą „epolicija.baudos-10-05.info“. Įvedus banko prisijungimo duomenis, vienas neteko 16 024 €, kitas – 40 000 €. Ir viskas per vieną dieną…
Ką daryti: iškart skambinkite bankui, blokuokite interneto banką, iš saugaus įrenginio pakeiskite slaptažodžius. Įsidėmėkite, ką sako policija: valstybinės institucijos, bankai bei sveikatos priežiūros įstaigos niekada neprašys SMS žinute ar el. paštu atskleisti asmeninės informacijos. Tad jokių nuorodų iš tokių žinučių nespauskite!

Įvedėte kortelės duomenis netikrame puslapyje (pvz., nuskenavę QR kodą)

Kaip tai atrodo: ant tikro QR kodo stovėjimo aikštelėje ar elektromobilio įkrovimo stotelėje užklijuojamas netikras. Jis veda į puslapį, labai panašų į tikrą mokėjimo langą. Tokių atvejų Lietuvoje jau fiksuota.
Ką daryti: nedelsdami užblokuokite kortelę (banko programėlėje ar paskambinę) ir susisiekite su banku – net jei pinigai dar nenurašyti. Sukčiai gautais duomenimis gali pasinaudoti vėliau.

Leidote „padėti“: dalijotės ekranu ar įsidiegėte programą

Kaip tai atrodo: skambina „banko darbuotojas“, „investavimo konsultantas“ ar „techninė pagalba“. Pirmiausia paprašo tik parodyti ekraną. Paskui – prisijungti prie interneto banko. O galiausiai – patvirtinti užklausą per Smart-ID, „kad būtų patikrintas sąskaitos saugumas“. Kiekvienas žingsnis atskirai atrodo nekaltai…
Ką daryti: išjunkite internetą bei mobiliuosius duomenis, ištrinkite įdiegtą programą (pvz., „AnyDesk“, „TeamViewer“), skambinkite bankui oficialiu numeriu, iš kito įrenginio pakeiskite slaptažodžius, praneškite policijai.

Patvirtinote Smart-ID užklausą ar pasakėte PIN kodus

Kaip tai atrodo: „banko darbuotojas“ ar „policininkas“ prašo patvirtinti užklausą „saugumui patikrinti“, arba netikra svetainė paprašo įvesti PIN kodus. Įsidėmėkite: PIN1 skirtas prisijungti, o PIN2 – pasirašyti bei patvirtinti mokėjimus.
Ką daryti: skambinkite bankui, pašalinkite Smart-ID paskyrą ir susikurkite naują su kitais PIN kodais (senųjų pakeisti neįmanoma), praneškite policijai.

Atidavėte grynuosius pinigus ar auksą „kurjeriui“

Kaip tai atrodo: vienas sukčius telefonu prisistato banko darbuotoju ar policininku ir spaudžia, kad Jūsų pinigus reikia „patikrinti“ ar „apsaugoti“. Tuo tarpu į namus atvyksta „kurjeris“ ir paima grynuosius ar net aukso luitus. Vilniaus policija tokią grupę sulaikė – bent 8 nukentėjusieji, apie 200 000 € žalos.
Ką daryti: skambinkite 112 – ypač jei „kurjeris“ dar turi atvykti. Įsiminkite, kaip jis atrodė, kokiu automobiliu atvažiavo. Įsidėmėkite: policijos pareigūnai ar banko darbuotojai jokių piniginių patikrinimų nevykdo – nei namuose, nei telefonu!

Sumokėjote už išperkamąją siuntą, kurios neužsakinėjote (ar užsakėte iš sukčių)

Kaip tai atrodo: socialiniuose tinkluose – reklama, paspaudus atsiveria puslapis su žinomo žmogaus vardu bei nuotrauka ir „50 % nuolaida“. Palikus telefono numerį, po kelių dienų atkeliauja siunta, už kurią sumokama paštomate ar kurjeriui. Būtent taip 2026 m. spalį viena pirkėja sumokėjo 85 € už „amuletus“, kuriuos neva siuntė astrologė Palmira – o ji su tuo neturi nieko bendro.
Ką daryti: jei siunta dar neatsiimta – neatsiimkite ir nemokėkite: pasibaigus saugojimo terminui ji grąžinama siuntėjui, o už neužsakytas prekes mokėti neprivalote (Civilinio kodekso 6.22816 straipsnis). Jei jau sumokėjote – išsaugokite sąskaitą bei siuntos dokumentus. Pirkdami internetu, turite teisę per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties (Civilinio kodekso 6.22810 straipsnis; yra išimčių) – tad raštu pateikite pardavėjui atsisakymą. Taip pat praneškite siuntų įmonei, policijai bei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Sukčiai užvaldė Jūsų Facebook, Instagram ar WhatsApp paskyrą

Ką daryti: Facebook ar Instagram paskyrą atkurkite per facebook.com/hacked (geriausia iš įrenginio, kuriuo jau anksčiau jungėtės). WhatsApp paskyrą atgausite iš naujo ją užregistravę savo telefono numeriu su 6 skaitmenų kodu – tada visi kiti įrenginiai bus atjungti automatiškai. Įjunkite dviejų žingsnių patvirtinimą ir perspėkite draugus bei artimuosius, kad jie nesiųstų pinigų „Jums“.

Sukčiai turi Jūsų asmens kodą, paso ar asmens tapatybės kortelės kopiją

Ką daryti: užsiregistruokite „STOP vartojimo kreditams“ sąraše (žr. 9 žingsnį) ir praneškite policijai.

JEI SAKO: „PATS KALTAS“

Ar Jums jau teko tai išgirsti? Iš pareigūno, banko darbuotojo, o gal net iš artimo žmogaus… Deja, tai skamba dažnai. Ir skaudina kone labiau nei patys prarasti pinigai.

Turite aiškiai suprasti: sukčiavimas yra nusikaltimas. Kaltas tas, kuris melavo, apsimetinėjo bei vogė, o ne tas, kuris patikėjo. Juk niekas nesako apiplėštam žmogui, kad jis pats kaltas, nes vaikščiojo gatve. Sukčiai yra profesionalai, kurie dirba kasdien, turi parengtus scenarijus ir žino, kada žmogus pavargęs, išsigandęs ar skuba. Būtent tada ir smogia.

Tad nesiginčykite su savimi, kad „turėjau suprasti“, nes to dabar nebepakeisite. Geriau pasirūpinkite tuo, ką dar galite pakeisti:

  • Pareiškimą policijai pateikite bet kuriuo atveju, net jei sako, kad „nieko nepadarysi“. Tai galite padaryti internetu epolicija.lt ir nereikia niekur važiuoti. Išsaugokite pareiškimo numerį.
  • Jei atsisakoma pradėti tyrimą, apie tai turite gauti motyvuotą nutarimą. Jį galima skųsti: pareigūno nutarimą – prokurorui, o prokuroro – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
  • Bankui pateikite rašytinę pretenziją ir paprašykite rašytinio atsakymo. Jei atsakymas netenkina arba per 15 darbo dienų jo negavote, per vienus metus nuo pretenzijos pateikimo galite kreiptis į Lietuvos banką. Ginčus jis nagrinėja nemokamai.
  • Neatsakinėkite „kaltintojams“ socialiniuose tinkluose. Ten sugaišite tik jėgas, kurių Jums dabar reikia kitiems dalykams.

O jei apgavo Jūsų artimą žmogų, prašome, nesakykite jam „kaip galėjai“. Jis tai jau pasakė sau šimtą kartų… Daug labiau padės paprastas „gerai, kad pasakei, sutvarkysime kartu“.

JEI SUNKU EMOCIŠKAI

Netekti pinigų – skaudu. Bet dar skaudžiau, kai prie nuostolių prisideda gėda, pyktis ant savęs ar nemiga… Jei jaučiate, kad vieniems sunku, pasikalbėkite. Tai nemokama ir anonimiška.

  • Vilties linija – 116 123, visą parą.
  • Jaunimo linija – 0 800 28888, visą parą.
  • Pagalbos moterims linija – 0 800 66366, visą parą.
  • Sidabrinė linija (vyresnio amžiaus žmonėms) – 0 800 800 20, darbo dienomis 9–20 val., savaitgaliais bei švenčių dienomis 11–19 val.

Daugiau pagalbos linijų rasite pagalbasau.lt.

Sukčiai skaičiuoja, kad nukentėjęs žmogus tylės iš gėdos. Nedarykite jiems tokios dovanos!

Šaltiniai