KODĖL SUKČIAI APGAUNA IR PROTINGUS ŽMONES – IR KODĖL GĖDYTIS NĖRA KO

Ar manote, kad Jūsų tai tikrai nepalies? Kad Jūs juk ne iš tų, kurie patiki? Tuomet šis straipsnis – būtent Jums.

APGAUNAMI NE „NAIVŪS“, O ŽMONĖS

Lietuvos bankas su EBPO ir Europos Komisija 2026 m. paskelbė apklausos duomenis: bent vienos rūšies finansinę apgaulę ar sukčiavimą per pastaruosius dvejus metus yra patyrę ne mažiau kaip 44 % suaugusiųjų. Ir, kaip pabrėžia Lietuvos bankas, išvados „paneigia stereotipus, kad nuo sukčiavimo daugiausia nukenčia tik tam tikrų grupių gyventojai“.

Dar daugiau. JAV finansų sektoriaus savireguliacinės organizacijos FINRA fondo tyrimas parodė, kad investicinių sukčių aukos dažniausiai buvo… išsilavinę, vidutines pajamas viršijantys ir geresnį nei vidutinį finansinį raštingumą turintys žmonės. Ekseterio universiteto tyrėjai, JK Sąžiningos prekybos tarnybos užsakymu tyrę sukčiavimo psichologiją, pastebėjo tą patį: aukos paprastai nėra prasti sprendimų priėmėjai, tarp jų – sėkmingi verslininkai ir profesionalai. O geros žinios apie sritį, pavyzdžiui, investavimo patirtis, gali riziką net padidinti. Juk žmogus, kuris „išmano“, labiau pasitiki savimi.

Ir dar vienas mitas – kad apgaunami tik senjorai. JAV Federalinės prekybos komisijos 2024 m. duomenimis, 20–29 metų žmonės pinigų netektį nurodė 44 % savo pranešimų apie sukčiavimą, o 70–79 metų – 24 %. Taip, vyresni dažnai praranda didesnes sumas. Bet patikėti gali bet kas.

KAIP SUKČIAI „IŠJUNGIA“ PROTĄ

Sukčiai nelaukia, kol suklysite. Jie sukuria aplinkybes, kuriose suklysti labai lengva.

Skuba. „Dabar pat“, „liko 10 minučių“, „kitaip prarasite viską“. Kembridžo universiteto mokslininkai, tyrinėję realias apgaules, tai vadina laiko principu: kai žmogus spaudžiamas laiko, jis priima sprendimus kitaip – greičiau ir paviršutiniškiau.

Autoritetas. „Banko darbuotojas“, „policijos pareigūnas“, „VMI“, „garsi astrologė“. Tie patys tyrėjai rašo, kad visuomenė mus moko neabejoti autoritetu, o sukčiai būtent tuo ir naudojasi.

Stiprios emocijos. Baimė („Jūsų sąskaita pavojuje“) arba euforija („laimėjote“, „50 % pelno“). Stanfordo universiteto mokslininkų eksperimentas su FINRA fondu ir AARP parodė: stiprios emocijos – tiek teigiamos, tiek neigiamos – didino norą pirkti melagingai reklamuojamą prekę. Jų išvada paprasta: finansinius sprendimus verta atidėti, kol nusiraminsite.

„Retenybė“ ir „mažas paslaugumas“. FINRA tarp dažniausių sukčių taktikų įvardija dirbtinį trūkumą („liko tik keli“, „tik šiandien“) ir abipusiškumą – kai sukčius padaro Jums mažą „paslaugą“, kad vėliau paprašytų daug didesnės.

Paslaptis. „Niekam nesakykite“, „vyksta tyrimas“, „konfidencialu“. Europolas aprašo, kaip apsimetinėjant įmonių vadovais prašoma didelių, skubių ir konfidencialių pervedimų. O Ekseterio tyrėjai pastebėjo, kad aukos dažnai savo sprendimo atsiliepti į pasiūlymą neaptaria nei su šeima, nei su draugais. Būtent to sukčiams ir reikia.

Pastebite? Visa tai – ne kvailumo, o normalaus žmogaus reakcijos. Ekseterio tyrimo apibendrinime net rašoma, kad patekimas į sukčių pinkles – neišvengiamas šalutinis produktas tų pačių procesų, kurie mums padeda kasdien gyventi: pasitikėjimo, greitų sprendimų, noro padėti.

GĖDA – GERIAUSIAS SUKČIAUS DRAUGAS

Lietuvos banko duomenimis, daugiau kaip trečdalis nukentėjusių ir pinigų praradusių gyventojų apie incidentą nepranešė. Jungtinėje Karalystėje, oficialios statistikos duomenimis, policijai ar specialiai tarnybai pranešama tik apie vieną iš aštuonių sukčiavimo atvejų. Europolas tiesiai rašo: nenoras pranešti apie sukčiavimą internete labai dažnas, dažnai dėl gėdos jausmo.

AARP ir FINRA fondo tyrimas „Kaltė ir gėda finansinio sukčiavimo kontekste“ parodė paradoksą: 85 % amerikiečių sutinka, kad apgauti gali bet ką, tačiau 53 % vis tiek mano, kad aukos pačios kaltos. Ir dažnai net artimųjų „palaikymas“ skamba kaip priekaištas: „Kaip tu galėjai?..“

Turite aiškiai suprasti: kiekvienas nepraneštas atvejis – dovana sukčiui. Jis lieka nenubaustas, jo schema veikia toliau, o kitas žmogus pakliūva į tuos pačius spąstus.

Lietuvos bankas apie tai kalba atvirai: „Taip gali nutikti bet kam, patekti į sukčių pinkles nėra ir neturėtų būti gėda.“ Ir dar: kuo daugiau apie tai kalbėsime, tuo didesnį atsparumą įgysime.

KĄ DARYTI, KAD NEAPGAUTŲ

• Sustokite. Jei jaučiate skubą, baimę ar euforiją – tai jau signalas. Jei iš Jūsų reikalauja apsispręsti per kelias minutes – tai jau pavojaus ženklas.
• Atidėkite sprendimą. Padėkite ragelį, uždarykite žinutę, išgerkite arbatos. Mokslininkai rekomenduoja finansinius sprendimus priimti tik nusiraminus.
• Pasitikrinkite patys – oficialiu numeriu ar svetaine, o ne tuo, kurį davė skambinantysis.
• Pasitarkite su kuo nors. Jei Jūsų prašo niekam nesakyti – būtent tada ir pasakykite.
• Sutarkite šeimoje – kad apie keistus skambučius ar žinutes kalbėsite be priekaištų.

JEI APGAVO JUS AR JŪSŲ ARTIMĄ

Nesigėdykite ir nedelskite. Visi žingsniai – puslapyje „Jau apgavo? Ką daryti dabar“. O jei apgavo artimą žmogų – nesakykite „kaip galėjai“. Pasakykite: „Gerai, kad pasakei. Sutvarkysime kartu.“

Sukčiai profesionalai – o mes paprasti žmonės. Bet kai kalbame atvirai, jų spąstai veikia vis prasčiau!

Šaltiniai

• Lietuvos bankas, „Bent vienos rūšies finansinę apgaulę ar sukčiavimą yra patyrę 44 proc. suaugusiųjų…“, 2026-04-22 – https://www.lb.lt/lt/naujienos/bent-vienos-rusies-finansine-apgaule-ar-sukciavima-yra-patyre-44-proc-suaugusiuju-tarptautiniame-seminare-vilniuje-ketinama-aptarti-kaip-su-tuo-kovoti
• Lietuvos bankas, „Pakliuvau sukčiams: ką daryti?“ – https://www.lb.lt/lt/pakliuvau-sukciams-ka-daryti
• Lietuvos bankas, „Kaip atpažinti sukčius“ – https://www.lb.lt/lt/kaip-atpazinti-sukcius
• FINRA, pareiškimas JAV Senato Specialiajam senėjimo komitetui (remiantis 2006 m. FINRA fondo tyrimu) – https://www.finra.org/media-center/speeches-testimony/statement-record-senate-special-committee-aging-hearing
• FINRA, „Avoid Fraud“ (sukčių įtikinėjimo taktikos) – https://www.finra.org/investors/protect-your-money/avoid-fraud
• Ekseterio universitetas, pranešimas apie tyrimą „The psychology of scams“ JK Sąžiningos prekybos tarnybai, 2009 – https://news-archive.exeter.ac.uk/2009/may/title_6401_en.html
• Stanfordo ilgaamžiškumo centras, tyrimo „The psychology of scams“ santrauka – https://longevity.stanford.edu/the-psychology-of-scams-provoking-and-committing-errors-of-judgment/
• JAV Federalinė prekybos komisija, „Consumer Sentinel Network Data Book 2024“, 2025 – https://www.ftc.gov/system/files/ftc_gov/pdf/csn-annual-data-book-2024.pdf
• F. Stajano, P. Wilson, „Understanding scam victims: seven principles for systems security“, Kembridžo universitetas, 2009 – https://www.cl.cam.ac.uk/techreports/UCAM-CL-TR-754.html
• Kircanski ir kt., „Emotional arousal may increase susceptibility to fraud in older and younger adults“, Psychology and Aging, 2018 – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC6005691/
• Europol, IOCTA 2023 Spotlight „Online fraud schemes: a web of deceit“ – https://www.europol.europa.eu/cms/sites/default/files/documents/Spotlight-Report_Online-fraud-schemes.pdf
• JK nacionalinės statistikos tarnyba (ONS), „Crime in England and Wales: year ending March 2025“ – https://www.ons.gov.uk/peoplepopulationandcommunity/crimeandjustice/bulletins/crimeinenglandandwales/yearendingmarch2025
• AARP ir FINRA fondas, „Blame and Shame in the Context of Financial Fraud“, 2022 – https://www.finrafoundation.org/sites/finrafoundation/files/Blame-and-Shame-in-the-Context-of-Financial-Fraud.pdf