Jau apgavo? Ką daryti

„INVESTAVAU 250 EURŲ, IR MAN PASKAMBINO KONSULTANTAS“ – KAIP VEIKIA NETIKROS INVESTAVIMO PLATFORMOS

Atnaujinta lapkričio 5 d. 4 min. skaitymo budrus.lt
Didelis užrašas „250 €“, per jį kylanti pelno linija su „+38 %“, kuri staiga nukrenta iki „0 €“

Trumpai

Reklama žada greitą pelną, dažnai su žinomu veidu. Užpildote formą, įmokate nedaug – 100–250 eurų. Paskambina malonus „konsultantas“, ekrane auga „pelnas“, ir Jus įkalbinėja įnešti daugiau. O kai norite išsiimti pinigus – reikia „mokesčių“, „patvirtinimo įmokų“, kol platforma tiesiog dingsta. Prieš investuodami, patikrinkite įmonę Lietuvos banko sąraše.

Ar įmanoma per mėnesį padvigubinti santaupas? Žinoma! Ekrane… Būtent ten, kur sukčiai jas ir „augina“.

KIEK TAI KAINUOJA LIETUVAI

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, vien per pirmus devynis 2026 m. mėnesius dėl investicinio sukčiavimo gyventojai realiai prarado 2,35 mln. eurų. O trečiąjį ketvirtį investuodami į fiktyvias platformas žmonės prarado 1,5 mln. eurų – tris kartus daugiau nei antrąjį.

Reklama

Ir už kiekvieno skaičiaus – tikras žmogus. Vien 2026 m. rudens policijos suvestinėse:

  • Šalčininkų r. 1994 m. gimęs vyras internete užpildė skelbimą apie investicines paslaugas. Su juo susisiekė nepažįstamasis, bendravęs rusų kalba. Nuostolis – 65 000 eurų.
  • Vilnius. 1942 m. gimusi moteris taip pat užpildė skelbimą; ją įtikino investuoti į internetinę platformą – apie 20 000 eurų.
  • Kaunas. 1963 m. gimusi moteris nuo rugsėjo iki spalio „investavo“ fiktyvioje platformoje – 77 010 eurų.
  • Jurbarkas. 1967 m. gimusiai moteriai parašė per „WhatsApp“ – 17 260 eurų.
  • Vilnius. 1954 m. gimusį vyrą per pokalbių programėlę įkalbino „investuoti“ į kriptovaliutas bei tauriuosius metalus – 127 600 eurų.

Vien 2026 m. rugsėjo 24 d. suvestinėje – trys tokie atvejai: Alytuje, Pakruojo rajone ir Kaune. Kartu – daugiau nei 100 000 eurų.

KAIP ATRODO SCHEMA

Lietuvos banko ekspertas Lukas Jablonskas schemą „išardo“ į etapus. Ir kiekvienas jų sukurtas taip, kad atrodytų logiškai.

1. Reklama. Greitas pelnas, žinomo žmogaus „sėkmės istorija“. Lietuvos bankas tarp pagrindinių požymių įvardija agresyvią reklamą su melagingomis žinomų asmenų sėkmės istorijomis.

2. Maža pradžia. „Žmonės daug lengviau ryžtasi investuoti 100–250 Eur nei 5 000 ar 10 000 Eur,“ – aiškina Lietuvos banko ekspertas. Būtent todėl pradžia visada maža. Juk 250 eurų – „nieko tokio“…

3. „Konsultantas“. Užpildžius formą, paskambina „finansų konsultantas“ ar „investavimo platformos darbuotojas“. Policijos suvestinėse dažnai pažymima: kalbėjo rusų kalba. Jis malonus, kantrus, „rūpinasi“ Jūsų pinigais.

4. „Pelnas“. Ekrane – gražūs grafikai, sąskaita auga. „Sukčiai rodo netikrus pelnus, nors realiai jokie sandoriai nevyksta,“ – sako Lietuvos banko ekspertas. Europolas, 2026 m. lapkritį pranešęs apie operaciją prieš tokį tinklą, kurio galimų aukų būta mažiausiai 50 šalių, aprašo tą patį: pirmiausia prašoma pervesti nedidelę sumą, o tada paskyroje rodomas išgalvotas pelnas.

5. Spaudimas. Lietuvos bankas tai vadina dideliu ir įtaigiu konsultantų spaudimu didinti investavimo sumą.

6. Pinigų išsiimti neįmanoma. Kai norite atsiimti, prašoma papildomų mokesčių, „patvirtinimo įmokų“, o galiausiai platforma nustoja veikti, kontaktai dingsta.

7. „Gelbėtojai“. O paskui… paskambina tie, kurie pasiūlo už atlygį atgauti prarastus pinigus. Apie šią antrąją apgaulę – atskiras straipsnis.

Beje, Europolas pažymi ir dar vieną dalyką: duomenys, kuriuos žmonės palieka užpildydami apgaulingų reklamų formas, parduodami skambučių centrus valdančioms nusikalstamoms grupuotėms. Tad tas „konsultantas“ Jums paskambino ne atsitiktinai.

POŽYMIAI, KAD TAI APGAULĖ

Lietuvos banko sąrašas:

  • žadamas greitas ir nerealus uždarbis;
  • agresyvi reklama su žinomų asmenų melagingomis sėkmės istorijomis;
  • didelis ir įtaigus konsultantų spaudimas didinti sumą;
  • įmonė registruota egzotiškoje jurisdikcijoje.

Ir dar keli iš policijos bei Europolo aprašytų atvejų: susisiekiama per „WhatsApp“ ar „Telegram“, kalbama rusiškai, o išsiimti pinigų trukdoma vis naujomis dingstimis.

Reklama

PRIEŠ INVESTUODAMI – PATIKRINKITE

  • Ar įmonė turi licenciją? Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąraše: lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai.
  • Ar svetainė neįtraukta į nelegalių sąrašą? Lietuvos bankas skelbia nelegalias finansines paslaugas siūlančių interneto svetainių sąrašą: lb.lt/illegalwww.
  • Ar suprantate, kaip uždirbama? Jei ne – neinvestuokite.
  • Ar tikrai tas žinomas žmogus tai reklamuoja? Pasitikrinkite jo oficialiuose puslapiuose. (Apie tai – mūsų straipsnis „Žinomas veidas reklamoje dar nereiškia rekomendacijos“.)

JEI JAU INVESTAVOTE

Lietuvos bankas pataria:

  • Daugiau „neinvestuokite“ – neperveskite nė cento. Net jei sako, kad tik pervedę dar atgausite ankstesnius.
  • Nutraukite bet kokį bendravimą ir nedelsdami kreipkitės į savo banką – kai kuriais atvejais mokėjimus dar galima sustabdyti.
  • Praneškite policijai (epolicija.lt) ir Lietuvos bankui – jis gali blokuoti tokias svetaines.
  • Saugokitės „gelbėtojų“, kurie netrukus pasiūlys atgauti pinigus už mokestį.

Visi žingsniai – puslapyje „Jau apgavo? Ką daryti dabar“.

Tikros investicijos kyla ir krinta. Kyla tik sukčių „pelnas“ – kol neprašote jo išsiimti!

Reklama

Šaltiniai

Persiųskite tiems, kam tai gali būti aktualu: Facebook El. paštu

Susiję straipsniai

Gelbėjimo ratas bangose, pakabintas ant žvejybos kabliuko, šalia pažadai: atgausime 100 %, tik 10 % mokestis
Investicijos

ANTROJI APGAULĖ – KAI „TEISININKAS“ PASIŪLO ATGAUTI PRARASTUS PINIGUS

lapkričio 5 d.
Charleso Ponzi portretas 1915 m., dvispalvis, ir 1920 m. banko reklama „Don’t Be Ponzied“
Sukčiavimo istorija

CHARLESAS PONZI – SCHEMA, KURI VEIKIA JAU ŠIMTĄ METŲ

lapkričio 5 d.
Parkomatas, ant kurio tikro QR kodo užklijuotas netikras lipdukas su atšokusiu kampu
Perkant internete

NUSKENAVOTE QR KODĄ PRIE PARKOMATO? – PATIKRINKITE, AR JIS NEUŽKLIJUOTAS

lapkričio 9 d.