Trumpai
1919–1920 m. Bostone Charlesas Ponzi žadėjo 50 % pelno per 45 dienas. Ankstesniems investuotojams jis mokėjo iš naujų investuotojų pinigų, kol schema subyrėjo. Jo vardu iki šiol vadinama apgaulė, kuri tebeveikia – tik dabar su kriptovaliutomis, „investavimo platformomis“ bei „uždarbio klubais“.
Ar norėtumėte per pusantro mėnesio uždirbti pusę įdėtos sumos? Ko gero, taip. O ar susimąstytumėte, iš kur tie pinigai? Va čia ir slypi visa paslaptis…
IDĖJA, KURI SKAMBĖJO PROTINGAI
1919 m. gruodį Bostone italų imigrantas Charlesas Ponzi su 150 dolerių kapitalu pradėjo verslą: skolinosi žmonių pinigus pagal savo vekselius. Paaiškinimas skambėjo įtikinamai. Neva jis perka tarptautinius pašto atsakymo kuponus vienose šalyse ir parduoda kitose – su 100 % pelnu. Kuponai buvo tikri, kainų skirtumai tarp šalių – taip pat. Tik štai uždirbti tokiu būdu milijonų buvo neįmanoma.
Bet kas gi tikrina, kai pinigai plaukia?
KAIP VEIKĖ SCHEMA
Ponzi vekseliai žadėjo už kiekvieną paskolintą 100 dolerių per 90 dienų grąžinti 150. O reklamoje – dar viliojamiau: 50 % pelno per 45 dienas. Ir iš pradžių jis iš tiesų mokėjo! Vekselius išpirkdavo jau po 45 dienų, o žmonės, gavę pelną, nešė dar daugiau ir pasakojo kaimynams.
Iš kur pinigai? Iš naujų investuotojų. Jokio tikro pelno nebuvo – tik pinigų srautas iš vieno žmogaus kito kišenėn. Kol nauji pinigai ateina greičiau nei reikia išmokėti, viskas atrodo puikiai…
Skaičiai įspūdingi. JAV Aukščiausiojo Teismo sprendime nurodyta, kad per aštuonis mėnesius Ponzi surinko 9 582 000 dolerių ir išdavė vekselių 14 374 000 dolerių sumai. Masačusetso istorikų duomenimis, per septynis mėnesius jo schemai pinigus patikėjo apie 30 000 žmonių.
KAIP VISKAS SUGRIUVO
1920 m. liepos 26 d. valdžios prašymu Ponzi sustabdė veiklą. Rugpjūčio 2 d. Bostono laikraštis paskelbė, kad jis beviltiškai nemokus. Rugpjūčio 9 d. pateiktas bankroto prašymas. Paaiškėjo, kad jo įmonė buvo skolinga maždaug 3 milijonais dolerių daugiau, nei turėjo turto.
Beje, didelė dalis nuopelnų čia – žurnalistų. Laikraštis „The Boston Post“ 1921 m. gavo Pulitzerio premiją „už Charleso Ponzi veiklos atskleidimą straipsnių serija, kuri galiausiai lėmė jo areštą“.
1920 m. lapkričio 30 d. Ponzi federaliniame teisme prisipažino kaltu dėl sukčiavimo naudojantis paštu ir buvo nuteistas penkeriems metams. Vėliau sekė ir Masačusetso valstijos kaltinimai vagystėmis. 1934 m. paleistas iš kalėjimo, jis buvo deportuotas į Italiją, 1939 m. išvyko į Braziliją, o po dešimtmečio ten ir mirė labdaros ligoninėje.
O KAIP ŠIANDIEN?
Juokinga, bet schema beveik nepasikeitė. Pasikeitė tik dekoracijos: vietoj pašto kuponų – kriptovaliutos, „dirbtinio intelekto prekybos robotai“, „investavimo platformos“, „uždarbio klubai“.
Didžiausia istorijoje Ponzi schema – taip ją vadina FBI – priklausė Bernardui Madoffui. Investuotojai jį tiesiog garbino: jo reputacija buvo tokia legendinė, kad žmonės prašyte prašė priimti jų pinigus. 2008 m. gruodį viskas žlugo, o Madoffas buvo nuteistas 150 metų kalėjimo. Įdomu tai, kad, pasak FBI, viskas prasidėjo nuo vieno nuostolingo sandorio, kurio jis nenorėjo pripažinti, – vienas melas gimdė kitą…
JAV vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC) Ponzi schemą apibūdina paprastai: tai investicinė apgaulė, kai esamiems investuotojams mokama iš naujų investuotojų pinigų. Organizatoriai žada didelę grąžą su maža rizika arba visai be jos – bet dažnai pinigų iš viso neinvestuoja.
POŽYMIAI, KURIUOS ĮVARDIJA SEC
- Didelė grąža be rizikos. Bet kuri investicija rizikinga. Būkite itin įtarūs, jei „garantuoja“.
- Pernelyg pastovi grąža. Tikros investicijos kyla ir krinta. Jei „visada pliusas“ – kažkas ne taip.
- Neregistruotos investicijos ir neturintys licencijos pardavėjai.
- Slaptos, sudėtingos strategijos. Nesuprantate, kaip uždirbama? Neinvestuokite.
- Dokumentų problemos. Klaidos ataskaitose – ženklas, kad pinigai neinvestuojami.
- Sunku atsiimti pinigus. Ir dar vienas klasikinis triukas – kai norite išsiimti, Jums pasiūlo dar didesnę grąžą, jei pinigus paliksite. Atpažįstate?
Lietuvoje patikrinti, ar įmonė turi teisę teikti investicines paslaugas, galite Lietuvos banko finansų rinkos dalyvių sąraše, o ten pat rasite ir nelegaliai veikiančių įmonių sąrašą.
Ponzi mirė beveik be pinigų, o jo schema tebegyvena. Tad prisiminkite paprastą taisyklę: jei pelnas per geras, kad būtų tiesa, – tai ir nėra tiesa!
Šaltiniai
- JAV Aukščiausiasis Teismas, Cunningham v. Brown, 265 U.S. 1 (1924) – https://www.law.cornell.edu/supremecourt/text/265/1
- JAV Aukščiausiasis Teismas, Ponzi v. Fessenden, 258 U.S. 254 (1922) – https://www.law.cornell.edu/supremecourt/text/258/254
- Mass Humanities, „Mass Moments: Ponzi Scheme Begins to Unravel“ – https://www.massmoments.org/moment-details/ponzi-scheme-begins-to-unravel.html
- The Pulitzer Prizes, „The Boston Post“ (1921, Public Service) – https://www.pulitzer.org/winners/boston-post
- Morning Oregonian, 1920-07-30, p. 3 (laikraščio skenuota kopija) – https://oregonnews.uoregon.edu/lccn/sn83025138/1920-07-30/ed-1/seq-3/ocr/
- SEC / Investor.gov, „Ponzi Scheme“ – https://www.investor.gov/protect-your-investments/fraud/types-fraud/ponzi-scheme
- FBI, „Bernie Madoff“ – https://www.fbi.gov/history/cases-and-criminals/bernie-madoff
- Lietuvos bankas, „Investavimas: kaip atpažinti sukčius“ – https://www.lb.lt/lt/investavimas-kaip-atpazinti-sukcius
Nuotraukos: „Chas. Ponzi“, Bain News Service, 1915 m., JAV Kongreso biblioteka; „Don’t Be Ponzied“, Washington Mutual Savings Bank reklama, 1920 m. Abi – viešos (Wikimedia Commons).
