Jau apgavo? Ką daryti

ANTROJI APGAULĖ – KAI „TEISININKAS“ PASIŪLO ATGAUTI PRARASTUS PINIGUS

Atnaujinta lapkričio 5 d. 3 min. skaitymo budrus.lt
Gelbėjimo ratas bangose, pakabintas ant žvejybos kabliuko, šalia pažadai: atgausime 100 %, tik 10 % mokestis

Trumpai

Jau praradote pinigų, ir staiga paskambina „teisininkas“, „advokatų kontora“ ar „tarptautinė organizacija“: gali padėti juos atgauti. Tik reikia sumokėti „tarpininkavimo“, „teisines“ ar „administravimo“ išlaidas. Tai antroji apgaulė. Nemokėkite nė cento.

Ar žinote, kas žino, kad praradote pinigų? Jūsų bankas. Policija. Ir… tie, kurie juos pasiėmė. Tad kai po apgaulės Jums paskambina nepažįstamasis, kuris viską apie tai žino ir siūlo pagalbą, – verta susimąstyti, iš kur jis tai žino…

TIKRI ATVEJAI

  • Vilnius, 2026 m. vasaris. 1970 m. gimusi moteris 2025 m. vasarį „investavimo“ platformoje prarado 10 000 eurų. Po metų internete atsirado žmonių, kurie nurodė, kad gali padėti atgauti prarastus pinigus. Rezultatas – dar 8 360 eurų. Iš viso – 18 360 eurų.
  • Vilnius, 2025 m. lapkritis. 1965 m. gimusiai moteriai paskambino rusiškai kalbantis vyras, prisistatęs teisininku, padedančiu susigrąžinti prarastus pinigus. Ji neteko 12 000 eurų.
  • Šilalė, 2025 m. 1962 m. gimęs vyras iš pradžių prarado pinigus „kriptovaliutų“ įmonei, o paskui – įmonei, kuri neva „siekė padėti susigrąžinti pinigus“. Iš viso – 28 000 eurų.

O 2026 m. vasarį Ukrainoje, Dnipre, su Klaipėdos apskrities pareigūnų pagalba likviduotas sukčių skambučių centras. Prokuratūra rašo, kad ten veikę asmenys, neva siūlydami teisinę pagalbą, reikalaudavo pinigų „teisinėms išlaidoms padengti“.

Reklama

KAIP TAI VEIKIA

Lietuvos bankas aprašo tiksliai: sukčiai, turėdami Jūsų kontaktinius duomenis ir žinodami, kad jau praradote lėšų, dažnai prisistato teisininkų kontorų atstovais ir pasiūlo už 10–50 proc. tarpininkavimo mokestį padėti atgauti prarastas lėšas. „Nesusiviliokite tokiais pasiūlymais, nes būsite apgauti dar kartą,“ – perspėja Lietuvos bankas.

Lietuvos banko ekspertas Lukas Jablonskas pažymi, kad tai – paskutinis investicinio sukčiavimo etapas: atsiranda menami gelbėtojai, siūlantys už tam tikrą atlygį atgauti prarastas lėšas.

Jungtinės Karalystės finansų priežiūros institucija (FCA) šią apgaulę vadina „recovery room“ ir aprašo panašiai: sukčiai kreipiasi į jau apgautus investuotojus, siūlo atgauti pinigus už išankstinį mokestį, kartais apsimeta pačia priežiūros institucija, valdžia ar policija. O mokestis vadinamas „mokesčiu“, „advokato“ ar „administravimo išlaidomis“.

Kodėl tai veikia? Nes žmogus, praradęs pinigus, labai nori juos atgauti. Ir viltis – stipresnė už atsargumą…

POŽYMIAI

  • Jums paskambina ar parašo patys, nors niekur nesikreipėte.
  • Jie žino, kad praradote pinigų.
  • Prisistato teisininkais, advokatais, „kibernetine policija“, „tarptautine organizacija“ ar net priežiūros institucija.
  • Prašo sumokėti iš anksto – procentą, „teismo“, „teisines“, „administravimo“ išlaidas ar „mokesčius“.
  • Žada garantuotą rezultatą.
Reklama

TURITE AIŠKIAI SUPRASTI

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) sako tiesiai: ji niekada nesikreips į Jus ir neprašys asmens duomenų, neva norėdama padėti atgauti pinigus.

O Lietuvos prokuratūra primena: nei policininkai, nei kitų valstybinių įstaigų ar bankų atstovai neskambina gyventojams prašydami pervesti pinigų.

Ir Lietuvos bankas: sukčiai neretai sako, kad tik pervedę dar lėšų atgausite anksčiau pervestas. Tai melas.

KĄ DARYTI

  • Nemokėkite. Jokių „mokesčių“, jokių „procentų“, jokių „išlaidų“.
  • Nutraukite pokalbį ir neatskleiskite jokių duomenų – nei asmens kodo, nei banko, nei dokumentų kopijų.
  • Jei jau sumokėjote – nedelsdami kreipkitės į banką: kai kuriais atvejais mokėjimus dar galima sustabdyti.
  • Praneškite policijai (epolicija.lt) – pateikite ir pirmosios, ir antrosios apgaulės duomenis.
  • Praneškite Lietuvos bankui apie investicinį sukčiavimą.
  • Jei norite teisinės pagalbos – ieškokite jos patys. Lietuvoje kiekvienas gali gauti nemokamą pirminę teisinę pagalbą savo savivaldybėje.

Visi žingsniai – puslapyje „Jau apgavo? Ką daryti dabar“.

Pirmą kartą Jus apgavo, nes tikėjote pelnu. Antrą kartą bandys apgauti, nes tikite teisingumu. Neleiskite!

Reklama

Šaltiniai

Persiųskite tiems, kam tai gali būti aktualu: Facebook El. paštu

Susiję straipsniai

Didelis užrašas „250 €“, per jį kylanti pelno linija su „+38 %“, kuri staiga nukrenta iki „0 €“
Investicijos

„INVESTAVAU 250 EURŲ, IR MAN PASKAMBINO KONSULTANTAS“ – KAIP VEIKIA NETIKROS INVESTAVIMO PLATFORMOS

lapkričio 5 d.
Charleso Ponzi portretas 1915 m., dvispalvis, ir 1920 m. banko reklama „Don’t Be Ponzied“
Sukčiavimo istorija

CHARLESAS PONZI – SCHEMA, KURI VEIKIA JAU ŠIMTĄ METŲ

lapkričio 5 d.
Parkomatas, ant kurio tikro QR kodo užklijuotas netikras lipdukas su atšokusiu kampu
Perkant internete

NUSKENAVOTE QR KODĄ PRIE PARKOMATO? – PATIKRINKITE, AR JIS NEUŽKLIJUOTAS

lapkričio 9 d.