Jau apgavo? Ką daryti

PARDUODATE DAIKTĄ INTERNETU? – SAUGOKITĖS „PIRKĖJO“, KURIS SIUNČIA NUORODĄ PINIGAMS GAUTI

Skelbimas „Parduodu dviratį, 150 €“, persmeigtas žvejybos kabliuku su netikra nuoroda, ir netikro pirkėjo žinutės

Trumpai

Parduodate dviratį, vežimėlį ar drabužius. Atsiranda „pirkėjas“: nori pirkti iš karto, net nesiderėdamas, ir atsiunčia nuorodą – neva „pinigams gauti“ ar „kurjerio apmokėjimui“. Nuoroda veda į netikrą puslapį, kuris prašo kortelės ar interneto banko duomenų. Įsidėmėkite: kad gautumėte pinigus, užtenka sąskaitos numerio. Nieko daugiau.

Ar žinote, kas vienintelis turi teisę džiaugtis, kai pirkėjas sutinka su Jūsų kaina neklausdamas nė vieno klausimo? Teisingai – sukčius…

KAIP TAI BAIGIASI – TIKRI ATVEJAI

  • Šiauliai, 2026 m. liepa. 1951 m. gimusi moteris telefone paspaudė gautą nuorodą „dėl parduodamos prekės“ – ir neteko 16 084 eurų.
  • Kalvarija, 2026 m. gegužė. 1973 m. gimusiam vyrui nepažįstamasis atsiuntė nuorodą dėl parduodamos prekės apmokėjimo. Paspaudęs ir suvedęs banko prisijungimo duomenis, vyras neteko 9 879 eurų.
  • Vilnius, 2025 m. 1948 m. gimęs vyras internete paskelbė skelbimą apie parduodamą dviratį. Netrukus el. paštu gavo nuorodą, suvedė banko duomenis – 14 394 eurai.
  • Vilnius, 2024 m. kovas. 1987 m. gimusiam vyrui Facebook parašė „pirkėja“, pasiteiravusi dėl parduodamų daiktų, ir el. paštu atsiuntė nuorodą. Jis suvedė kortelės duomenis – 17 800 eurų.

Dviratis. Daiktai iš spintos. O nuostoliai – tūkstančiai. Ir ne todėl, kad žmonės „kvaili“, o todėl, kad pardavėjas laukia pinigų – ir nuoroda „pinigams gauti“ jam atrodo visai logiška.

Reklama

KAIP ATRODO SCHEMA

Policija ją aprašo jau ne vienus metus, o siuntų bendrovės ir bankai patvirtina tą patį:

  • „Pirkėjas“ prašo pereiti į kitą kanalą – „Viber“, „WhatsApp“ ar el. paštą. Skelbiu.lt įspėja, kad sukčiai per portalo pokalbius prašo nurodyti el. pašto adresą, o Facebook – kad įtartina, kai pirkėjas nori kalbėtis kitur ypač pačioje pradžioje.
  • Siūlo „naują“ apmokėjimo būdą – per neva naują skelbimų portalo funkciją ar „kurjerio paslaugą“. „Omniva“ perspėja apie „pirkėjus“, kurie sako patys užsakysiantys kurjerį, o paskui atsiunčia nuorodą prisijungti prie banko „pinigams gauti“.
  • Nuoroda veda į puslapį, labai panašų į tikrą – skelbimų portalo, siuntų bendrovės ar banko. „Swedbank“ rašo, kad tokie puslapiai įtikinamai atkartoja realių siuntų tarnybų dizainą.
  • Ten prašoma kortelės duomenų (numeris, galiojimo data, CVV) arba interneto banko prisijungimo. Ir būtent čia pinigai iškeliauja – ne į Jūsų, o iš Jūsų sąskaitos.

TURITE AIŠKIAI SUPRASTI

Lietuvos bankas tai pasako tiesiai: „lėšų įskaitymui į sąskaitą niekada nėra naudojami jūsų mokėjimo kortelės duomenys“.

„Swedbank“ priduria: pirkėjui turite nurodyti tik savo sąskaitos numerį ir jokiu būdu ne kortelės duomenis. O pinigams gauti nereikia jokio tapatybės patvirtinimo – nei Smart-ID, nei mobiliuoju parašu.

Ir dar:

  • DPD: „nesurenka pinigų už privačių asmenų parduodamas prekes“.
  • „Omniva“: nesiunčia nuorodų su prašymu sumokėti ar pateikti asmens duomenis.
  • Skelbiu.lt apie nuorodas į netikrus portalo ar vežėjų puslapius, kuriuose prašoma kortelės duomenų: „Niekada to nedarykite!“

Kitaip kalbant: jei kas nors, norėdamas Jums *sumokėti*, prašo Jūsų kortelės ar banko duomenų – jis nori ne sumokėti, o pasiimti.

Reklama

KAIP PARDUOTI SAUGIAI

  • Bendraukite tik platformos viduje. Vinted pataria neišeiti iš platformos nei bendraujant, nei atsiskaitant.
  • Duokite tik sąskaitos numerį (ir vardą, pavardę). Daugiau nieko.
  • Nespauskite nuorodų „pinigams gauti“, „kurjeriui užsakyti“ ar „sandoriui patvirtinti“.
  • Siųskite prekę tik tada, kai pinigai jau sąskaitoje – taip pataria ir Skelbiu.lt. Arba perduokite ją gyvai.
  • Įtarkite, jei pirkėjas neklausia apie prekę, nesiderėja, skuba, yra „užsienyje“ ar nori, kad viską tvarkytų „jo kurjeris“.

JEI JAU PASPAUDĖTE IR ĮVEDĖTE DUOMENIS

  • Nedelsdami skambinkite į banką – blokuokite kortelę ir interneto banką. Lietuvos bankas pataria tuoj pat kreiptis ir į banką, ir į policiją.
  • Pakeiskite slaptažodžius iš kito įrenginio, peržiūrėkite sąskaitos operacijas.
  • Praneškite policijai – epolicija.lt, o jei vyksta dabar – 112.
  • Praneškite platformai ir siuntų bendrovei, kurios vardu buvo apsimesta.

Bankų telefonai ir visi žingsniai – puslapyje „Jau apgavo? Ką daryti dabar“.

Tikras pirkėjas moka – jam reikia tik Jūsų sąskaitos numerio. Visi kiti „pirkėjai“ nori ne daikto, o Jūsų pinigų!

Reklama

Šaltiniai

Persiųskite tiems, kam tai gali būti aktualu: Facebook El. paštu