Tyrimai atskleidžia, kad apie 50% suaugusiųjų turi nors vieną artimą šeimos narį, kuris piktnaudžiauja alkoholiu ar kitais narkotikais. Alkoholizmas neigiamai veikia ne tik vartojantį asmenį, bet ir tarpusavio santykius šeimoje. Dėl priklausomybės, kiekvienas alkoholiko šeimos narys gali būti psichologiškai traumuotas bei turėti ilgalaikių psichologinių problemų (ypač vaikai).
Psichologo Neill Neill teigimu jeigu vieno iš šeimos narių priklausomybė nuo alkoholio išauga iki tokio lygio, kad vartoti reikia vien tam, kad jaustis pakenčiamai, kitas partneris ims kentėti nuo „rūpesčio alkoholiku“ priklausomybės.
Kitaip tariant, su alkoholizmu santuokoje, taip pat auga ir poreikis „prižiūrėti alkoholiką“. Tuo tarpu jis ims atsainiai vertinti savo paties priežiūrą, higieną bei santykius. Alkoholikas sutuoktinis gali pamiršti ar piktnaudžiauti savo šeima, jos finansiniais ištekliais, kai kuriais atvejais netgi sudaryti teisines problemas.
Dr. Neill pabrėžia, kad alkoholikai, kaip ir visi vartojantys (pvz. narkomanai) yra linkę meluoti. Meluoja jie ne tik artimiesiems, aplinkiniams, bet ir sau (meluoja, kad neturi problemos su alkoholiu, vartoja mažiau negu iš tikro, nuolat teisinasi ar iš viso slepia). Alkoholikai nuolat teisintis, kad vartojimui yra kokios nors priežastys (įtampa darbe ir pan.), kaltina kitus dėl savo gėrimo (kas nors sunervino, dažniausiai sutuoktinis) ir toliau vartoja alkoholį, nepriklausomai nuo pasekmių.
Jeigu tokioje šeimoje auga vaikai, dažniausiai jie yra linkę kopijuoti destruktyvų alkoholiko elgesį. Vaikams rodomas pavyzdys, kaip patiems išaugus būti alkoholikais, kaip meluoti ir apgaudinėti.
Koks yra piktnaudžiavimo alkoholiu poveikis šeimyninei laimei bei gyvenimo šeimoje kokybei?
Alkoholizmas šeimoje didina kančios ir baimės jausmus santuokoje. Tyrimai rodo, kad asmenys kurių santuoką paveikė šeimos nario alkoholizmas, jaučia didesnį kančios ir baimės jausmą šeimoje negu blaiviai gyvenančių šeimų nariai.
Šeimyninės laimė ir pasitenkinimas yra stipriai susiję su poros gebėjimui veiksmingai bendrauti tarpusavyje. Tačiau alkoholio vartojimas skatina neigiamą ir priešišką tarpusavio bendravimą. Tokiuose santykiuose yra daugiau pykčio bei mažiau šilumos ir vienybės. Šie veiksniai ženkliai mažina poros pasitenkinimą savo santuoką ir kuria tarpusavio įtampą.
Piktnaudžiavimas alkoholiu didina tarpusavio įtampą nes vartojantis sutuoktinis visavertiškai nedalyvauja šeimyniniame gyvenime. Alkoholiko galimybės dalyvauti kasdienėje namų ūkio darbų veikloje ar racionaliai pasiskirstyti atsakomybes praktiškai yra lygios nuliui. Šis nesugebėjimas didina stresą šeimoje, daugiau atsakomybės užkrauna ant priklausomybės neturinčio sutuoktinio.
Nuo to ypač kenčia vaikai. Suaugusiojo šeimos nario piktnaudžiavimas alkoholiu yra tampriai susijęs su didėjančiomis vaikų socialinėmis, emocinėmis, elgesio ir akademinėmis problemomis, kurios, savo ruožtu, veda prie dar didesnės įtampos šeimoje.
Ar piktnaudžiavimas alkoholiu didina skyrybų riziką?
Vienareikšmiškai taip.
Kaip piktnaudžiavimas alkoholiu veikia sutuoktinių tarpusavio bendravimą?
Skiriama mažiau dėmesio tarpusavio problemų sprendimui. Poros, kurioje vienas iš partnerių yra priklausomas nuo alkoholio, žymiai rečiau konstruktyviai sprendžia tarpusavio problemas nei blaiviai gyvenančios poros. Kurį laiką vartojant, alkoholikai praranda problemų sprendimo įgūdžius, nesugeba atvirai diskutuoti ar padrąsinti. Ilgainiui, gyvenant tokiuose santuokose noras spręsti problemas yra išviso prarandamas. Ypač vengiama tampa alkoholio vartojimo tema, dažniausia bijant, kad pokalbis taps negatyvus, o vartojantis sutuoktinis ims smurtauti. Tokios bendros „santuokinės“ problemos bei svarbūs klausimai, kaip pavyzdžiui, šeimos finansai, vaikų auklėjimo, buities ir t.t. yra sprendžiami tik vieno sutuoktinio, vengiant bendro iškilusių problemų sprendimų. Dažniausiai bendravimas su vartojančiu sutuoktiniu tiesiog kelia stresą.
Lyginant su blaivininkais, asmuo dažnai vartojantis alkoholį tampa nesąžiningas, nemalonus, grubus, labiau nerimauja. Jo jautrumas aplinkai bei erzinantiems jos faktoriams yra padidėjęs. Reakcija į aplinką bei problemas jautri, neadekvati, perdėta. Dėl šių savybių efektyvus bendravimas su alkoholiku tampa labai sudėtingu ar net praktiškai neįmanomu. Jie linkę labiau kritikuoti, kaltinti, niekinti, išreiškia daugiau pykčio, parodo mažiau šilumos.
Visos šios negatyvios bendravimo savybės atsiranda dėl alkoholio poveikio smegenims. Alkoholis veikia asmens gebėjimą tinkamai suprasti savo sutuoktinio žodžius. Alkoholikai yra linkę interpretuoti savo partnerių žodžius labai neigiamai, dėl to ir reaguoja į juos su didesniu pykčiu bei neigiamomis emocijomis.
Piktnaudžiavimas alkoholiu yra dažnai susijęs su smurtu ir prievarta santuokoje:
Remiantis JAV statistikos duomenimis 40-60% mušamų moterų pranešė, kad jų vyrai yra sunkūs arba probleminiai alkoholikai. 50-70% vedusių vyrų, kurie gydosi priklausomybę nuo alkoholio prisipažino, kad yra smurtavę prieš savo sutuoktines, iš jų 20-30% smurtavo nuolat ar smarkiai.
Kuo dažniau vienas iš partnerių yra neblaivus, tuo labiau tikėtina, kad jie psichologiškai ir/ar fiziškai smurtauja prieš savo šeimos narius. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra tiesiogiai susijęs su padidėjusia agresija ir prievarta šeimoje. Alkoholikai yra linkę veikti agresyviai, nes vartojant gebėjimas mąstyti racionaliai yra sumažėjęs. Alkoholis padaro žmones impulsyviais, nesugebančiais apriboti savo pyktį.