Jau apgavo? Ką daryti

ARTĖJA JUODASIS PENKTADIENIS – KAIP PER PENKIAS MINUTES PATIKRINTI, AR PARDUOTUVĖ TIKRA

Atnaujinta lapkričio 5 d. 4 min. skaitymo budrus.lt
Internetinės parduotuvės langas su nuolaida -90 %, didinamasis stiklas ant adreso rodo „.shop, sukurta prieš 12 dienų“

Trumpai

Prieš Juodąjį penktadienį (lapkričio 27 d.) ir Kalėdas atsiranda daugiau netikrų e. parduotuvių: gražios nuotraukos, 80–90 % nuolaidos, „tik šiandien“. Sumokate – prekės nesulaukiate. Prieš pirkdami nežinomoje parduotuvėje, skirkite jai penkias minutes: rekvizitai, domeno amžius, atsiliepimai kitur, mokėjimo būdas. O jei jau sumokėjote kortele – kreipkitės į banką dėl mokėjimo grąžinimo.

Ar pirktumėte 300 eurų vertės paltą už 39 eurus? Ko gero, susimąstytumėte. O jei laikmatis rodo, kad akcija baigsis po 12 minučių, ir „liko tik 2 vienetai“? Va čia ir slypi visa gudrybė…

KODĖL BŪTENT DABAR

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) kasmet primena: lapkričio pabaigoje fiksuojama daugiau kibernetinių incidentų, ir ši tendencija tęsiasi iki pat Kalėdų. Netikrose parduotuvėse „akcijos siekia net 80–90 %“. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) įspėja: internete pasitaiko fiktyvių, neretai įtikinamai atrodančių el. parduotuvių.

Reklama

Ir tai ne teorija. VVTAT 2025 m. liepą aprašė parduotuves su dirbtinio intelekto sukurtomis nuotraukomis ir išgalvotomis „pardavėjų istorijomis“ – pavyzdžiui, apie siuvėją „Aldoną“, kuri neva „jau 40 metų įgyvendina savo svajonę kartu su savo dukra“. O paskui paaiškėjo, kad ir „Aldona“, ir „senelių pora“ socialiniuose tinkluose pardavinėja tuos pačius aukštakulnius su tomis pačiomis nuotraukomis… O 2026 m. rugsėjį teismo leidimu užblokavo svetainę baitera.lt, kurioje žmonės sumokėjo, bet prekių negavo ir pinigų neatgavo.

Beje, ne tik svetainės. 2026 m. spalį Alytaus policija perspėjo apie fiktyvius kuro pardavėjus socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose: liepą–rugpjūtį nukentėjo žmonės aštuoniose apskrityse, nuostoliai – daugiau kaip 12 000 eurų. Viena moteris už beržinius briketus sumokėjo 950 eurų… ir nieko negavo.

PENKIŲ MINUČIŲ PATIKRINIMAS

1 minutė – kas pardavėjas? Paieškokite įmonės pavadinimo, kodo, adreso, telefono. VVTAT sako aiškiai: jei šių duomenų nėra – tai turėtų būti pirmasis signalas suklusti. Įtarimą kelia ir tai, kad vietoj kontaktų – tik užklausos forma arba „@gmail.com“ adresas.

2 minutė – kiek svetainei metų? Apgavikiški puslapiai greitai atsiranda ir greitai dingsta, primena Europos vartotojų centras. Svetainės sukūrimo datą galite pasitikrinti patys: .lt adresams – DOMREG paieškoje (domreg.lt → WHOIS), kitiems – whois.com. Lietuvos bankas pažymi: jei adresas sukurtas vos prieš kelis mėnesius, tai gali būti naujas verslas… arba sukčius. Tad būkite atidesni.

3 minutė – ką sako kiti? Ne atsiliepimai pačioje svetainėje, o kitur. VVTAT pataria įvesti svetainės pavadinimą į paiešką kartu su žodžiu „apgaulė“ arba „scam“.

4 minutė – ar kaina realistiška? Jei visos prekės pigesnės 80–90 % – tai ne nuolaida, o masalas. Beje, ir tikrose parduotuvėse nuolaidos ne visada tikros: Europos Komisijos 2026 m. patikrinimas parodė, kad 30 % prekybininkų Juodojo penktadienio nuolaidas nurodė neteisingai. Tikra nuolaida skaičiuojama nuo mažiausios kainos per paskutines 30 dienų.

5 minutė – kaip prašo mokėti? Europos vartotojų centras tarp netikrų parduotuvių požymių nurodo „tik išankstinius apmokėjimus“. Jei siūloma tik pervesti pinigus į sąskaitą – verta suklusti. Mokėdami kortele, bent jau turite galimybę prašyti mokėjimo grąžinimo.

Ir dar vienas patikrinimas, kuriam reikia tik kelių sekundžių: VVTAT svetainėje yra sąrašas „Blokuojami tinklalapiai“ – teismo leidimu blokuojamos svetainės, kurios šiurkščiai ar sistemingai pažeidžia vartotojų teises.

Reklama

JEI JAU SUMOKĖJOTE, O PREKĖS NĖRA

  • Mokėjote kortele? VVTAT: galite kreiptis į savo banką ir prašyti taikyti mokėjimo grąžinimo (atšaukimo, angl. chargeback) procedūrą. Pavyzdžiui, SEB pirmiausia pataria kreiptis į prekybininką, o tada interneto banke ginčyti sandorį. Terminai riboti – nedelskite.
  • Pervedėte pinigus? Nedelsdami skambinkite į banką – kartais mokėjimą dar galima sustabdyti.
  • Praneškite apie svetainę NKSC – nksc.lt/pranesti.html arba cert@nksc.lt. Jei praradote pinigų – policijai per epolicija.lt.
  • Kreipkitės dėl savo teisių: jei pardavėjas Lietuvoje – į VVTAT (pirmiausia raštu kreipkitės į pardavėją ir palaukite 14 dienų atsakymo), jei kitoje ES šalyje, Norvegijoje ar Islandijoje – į Europos vartotojų centrą (ecc.lt).

Daugiau – puslapyje „Jau apgavo? Ką daryti dabar“.

Geriausios nuolaidos nedingsta per 12 minučių. Dingsta tik sukčių parduotuvės – kartu su Jūsų pinigais!

Reklama

Šaltiniai

Persiųskite tiems, kam tai gali būti aktualu: Facebook El. paštu

Susiję straipsniai

Parkomatas, ant kurio tikro QR kodo užklijuotas netikras lipdukas su atšokusiu kampu
Perkant internete

NUSKENAVOTE QR KODĄ PRIE PARKOMATO? – PATIKRINKITE, AR JIS NEUŽKLIJUOTAS

lapkričio 9 d.
Skelbimas „Parduodu dviratį, 150 €“, persmeigtas žvejybos kabliuku su netikra nuoroda, ir netikro pirkėjo žinutės
Perkant internete

PARDUODATE DAIKTĄ INTERNETU? – SAUGOKITĖS „PIRKĖJO“, KURIS SIUNČIA NUORODĄ PINIGAMS GAUTI

lapkričio 5 d.
Kairėje Palmiros portretas, dešinėje darbo skelbimas „Skambučių centro operatorius, pardavimų vadybininkas“ su pažymėta eilute apie šiltus kontaktus ir užrašu „Ieškomi lietuviškai kalbantys „pardavėjai““
Tikros istorijos

KAS SKAMBINA PALMIROS VARDU? – LONDONO ĮMONĖ, VENGRIJOS SAVININKAS IR LIETUVIŠKAS SKAMBUČIŲ CENTRAS

lapkričio 5 d.