Alkoholizmas yra liga?

NEWNEW

Televizijos laidoje, aptariama alkoholizmo problema Rusijoje, stojasi akademikas sociologas su šlipsu ir protingu veidu pareiškia: „Mūsų kaimuose nėra darbo, todėl žmonės geria.“ Ir visi pradėjo ploti, mat kokia nauja mintis „kaimuose nėra darbo, todėl žmonės geria”. Aš atsistoju ir klausiu: „O jus bent kartelį buvote kaime?“ Atsako:  „Na, pravažiavau pro šalį…“ Aš jam atsakau: „Aš gimiau kaime. Kas jums pasakė tokią kvailystę, kad kaime nėra darbo? Kaime darbų „virš stogo”. Pas mus Sibire visi laukai piktžolėmis apaugo, prašau, eik dirbk, save išmaitinsi, šeimą išmaitinsi, į turgų nuveši. O tai, kad visus kaimus nugirdė ir prasigėręs kaimas prarado ūpą darbui – tai tiesa. Jus tiems Maskvos benamiams nors 1000000 dolerių sumokėkit, jis ne už ką neis dirbti. Jiems jau to visko nereikia, jiems tai jau iš kažkokios kitos fantastinės realybės tas darbas.“

Kita televizijos laida: grupė sociologų, psichologų, narkologų, proktologų su jais mokslų daktaras, keliasi ir sako: „Mes pravedėme daugiamečius tyrimus ir priėjome išvadų, kad Rusijos tauta geria dėl kančių ir nevilties.“ Mat tau, ne šiaip sau leptelėjo, o tyrimus pravedė. Kitoje pusėje, kiti veikėjai sako: „Jus neteisus, mes pravedėme tyrimus taip pat, rusai dažniau geria iš džiaugsmo ir per šventes“ – vėl plojimai.  O laidoje dalyvavo blaivios bendruomenės pirmininkas Tverės apskrities, Durakovo gyvenvietės. Jis buvęs alkoholikas, atradęs savyje jėgų atsikratyti šios baisios priklausomybės, jis aplink save subūrė blaivius vyrus, pas juos tokie rodikliai, jie į laidą atvažiavo visi nuosavais visureigiais. Jis vyrukas su humoru, klausėsi, klausėsi visų šių nesąmonių, atsistoja ir sako: „Štai čia vieni sako, kad žmonės geria dėl kančios, kiti sakote, kad iš džiaugsmo, o mes savo metu pradėdavome gerti iš ryto.“

Alkoholio prieinamumas, pats baisiausias dalykas kiekvienai tautai, kiekvienam žmogui. Alkoholizmo problemai spręsti dažniausiai siūlomi du variantai: vienas vadinasi „kova su alkoholizmu ir girtuokliavimu”, kitas „kova už blaivybę”. Atrodytų tas pats, abu variantai deklaruoja kovą su pačią didžiausia socialine problema. Ši problema pasiekė gyvybės ir mirties ribą, tiek Rusijoje, tiek Lietuvoje. Taip pat sugirdė Amerikos indėnus, patyliukais, pagal tas pačias taisykles. Penkis kartus iš eilės po dukart į mėnesį lankiausi Amerikoje, norėjau sutikti bent vieną indėną, paklausti: kaip taip galėjo nutikti, beveik šimtamilijoninę tautą išnaikinti alkoholiu, nejaugi nei vienos šviesios galvos neatsirado, kad pasakytu: „Štai tas genocido ginklas – alkoholis!”

O jūs ką galvojate, kad indėnus išnaikino, o mus rusų ir lietuvių neišnaikins?

Grįžkime prie tų dviejų kovos variantų, atrodo problema viena, o variantai visiškai priešiški ir kovos su alkoholizmu pagrindas yra apgaulinga „kultūringo vartojimo teorija”, o kovos už blaivybę pagrindai yra mokslas apie blaivybę SOBRIOLOGIJA, kurio pradininkai yra žymus žmonės, garsus mokslininkai, šio mokimo tesėjai yra Tarptautine Blaivybės Akademija. O kas yra tos „kultūringo vartojimo teorijos” pradininkas ir autorius, šitiek metų dirbu šioje srityje ir vis niekaip ir niek nesurado kas gi šią „teoriją” atrado. Nėra tokio žmogaus, kaip ir šios teorijos nėra ir būti negali. Alkoholinė mafija sukūrė pasaką apie tai, kad jei visi vartotų kultūringai, jokio alkoholizmo ir girtuokliavimo, nebūtų. Kad įtikinti šios pasakos tikrumu jaunimo protus yra panaudoti milijardai ir, kaip sakant, pirmyn.

Išnagrinėkime šias dvi teorijas. Blaivybės teorija sako, kad alkoholis yra pats pavojingiausias pasaulyje narkotikas. 1975 metais 28 sesija pasaulinės sveikatos apsaugos organizacija oficialiai pripažino alkoholį narkotiku nr.1, heroiną nr.2, tabaką nr.6 pagal pavojingumą. Ir pašaukė viso pasaulio vyriausybes kovai su alkoholiu, kaip kovai būtent su narkotiku.

O ką kalba apie alkoholį „kultūringo vartojimo teorija”? Ji sako, kad alkoholis tai specifinis maisto produktas. Ir prekiauti juo būtina kartu su pienu, duona dešromis, kad ne duok Dieve, jaunimas nepagalvotų, kad tai nuodai ir narkotikas. Maisto produktas „specifinis”, kažkodėl po jo vartojimo negalima vairuoti… Pieno išgeri ir nieko, gali važiuoti, o šio produkto prisigeri, kelių policija prisikabina. Kas per nesąmonė? Maistinis gi produktas, bet kuriame prekybos centre gali nusipirkti…

Kitas momentas. O kaip jūs galvojate, alkoholizmas ir narkomanija, tai liga ar blogas žmogaus įprotis? Paprastoje auditorijoje 99% pakelia rankas už tai, kad alkoholizmas ir narkomanija tai liga.

Atsiminkite, yra keli įrodymai, kad tai ne liga, o priklausomybė. Įsivaizduokite žmogų, kuris stipriai kamuojamas rimtos ligos pačiame jos įkarštyje sukviestu visus savo artimiausius ir gimines, trenktų kumščiu per stalą ir sakytu: “Viskas, nuo pirmadienio nesergu.“ Arba dizenterija, trečia diena, pats viduriavimas, sukviečia gimines, sako: „Viskas, garbės žodis nuo šios akimirkos nustoju sirgti dizenterija“ – kažin, ar ištesės žodį bent penkiolikai minučių.

O kiek pažįstame alkoholikų, kurie pasakė: „viskas, nuo rytojaus nei gramo” ir gyvena blaiviai. Sutikite, juk kažkokia įtartina ši liga… Įsivaizduokite, išveža į negyvenamą salą penkis mirtinus ligonius: vienas serga paskutinė stadijos vėžiu, kitas – paskutinės stadijos tuberkulioze, visi kiti – alkoholikas, narkomanas ir rūkalius plaučiais kosėjantis. Duoda jiems maisto, nei vienos tabletės, nei vaistu ir palieka juos. Po metų grįžta. Ką mato? Vėžininkas mirė, tuberkulioze sergantis – mirė, o narkomanas, alkoholikas ir rūkalius su putliais raudonais veidais laksto pakrantėje ir pamatę laivą šaukia: „ar kvaišalų atvežėte? Mes jau čia metus laiko, be kvaišalų iš proto kraustomės.“ Nei vienas iš jų nemirė, be to, tyrimus jiems padarę gydytojai teigia, kad jie tūkstanti kartų sveikesni, nei tada, kai juos prieš metus parplukdė į šią negyvenamąją salą. Kas gi tai per „liga” tokia? Sukėlėją patraukė, liga čia pat ir pasibaigė. Pas mus, kai alkoholikas ar narkomanas padaro nusikaltimą, jį pasodina į kalėjimą, sėdi kokius aštuonerius metus. Grįžtą po aštuonių metų namo gyvas, o per tuos metus dauguma jo sugerovų jau kapinėse ilsisi. Mūsų nuostabi šalis, kalėjime vyrų mirtingumas nuo 30 iki 50 metų amžiaus keturis kartus mažesnis negu laisvėje gyvenančių vyrų. Nėra kalėjimuose alkoholio ir narkotikų- nėra ir tokio mirtingumo, kuris iškerta mūsų jaunus vyrus.”

Vladimir Ždanov

Vaizdo įrašas iš paskaitos: